Vaikai turėjo neeilinę ekskursiją, tai – lentpjūvė Vilniuje. Ne kasdien į tokią aplinką patenkama, tą suprato ir moksleiviai, ir auklėtojos. Visiems vaikams buvo įdomu, kaip atrodo tikra lentpjūvė Vilniuje, kas joje vyksta. Taigi, atvykę į lentpjūvę, vaikai pamatė, kaip vyksta tam tikri medienos, kaip žaliavos, paruošimo darbai. Mediena yra džiovinama, pjaustoma, šlifuojama. Visi vaikai gavo ir lauktuvių iš lentpjūvės Vilniuje – nedidelius nušlifuotos lentos gabalėlius. Mokytojai liepė pasilikti tuos gabalėlius. Taip šovė mintis pradėti organizuoti medienos gaminių mėgėjų būrelius.
Mažųjų grupė
Iškart buvo suformuota mažųjų grupė, tačiau atsirado ir vyresniųjų, kurie taip pat norėjo užsiimti medžio darbais. Galiausiai, visi buvo skirstomi pagal savo realius įgūdžius ir sugebėjimus. Mažųjų grupėje buvo ką tik pradėję. Tie, kurie dar nieko nemokėjo prieš tai. Pažengusiųjų grupėje buvo berniukai, kurie su mediena jau buvo turėję reikalų anksčiau, dar lankydami medienos darbų pamokas vidurinėje mokykloje. Taip atsirado visai nemažas būrys vaikų, norinčių dirbti su medžiu.
Mažųjų grupėje buvo smagu, nes beveik niekas nieko dar nemokėjo, taigi, visi informaciją priėmė su dideliu entuziazmu. Tiesa, ta lentpjūvė Vilniuje padovanojo dar šiek tiek medienos vaikams, kad jie galėtų dirbti. Jiems daug ir nereikėjo. Pradedančiųjų grupėje pirma buvo mokoma apskritai medžio apdirbimo technikų, supažindinamam su skirtingomis medienos rūšimis, kadangi iš tiesų kiekviena mediena gali labai skirtingai į viską reaguoti, ji gali būti ir skirtingai apdirbama.
Pažengusiųjų grupė
Šioje grupėje jau buvo tie, kurie prieš tai išmoko pagaminti nedidelius medinius virtuvinius rakandus, ištekinti turėklo strypą, atsipjausit ir nušveisti. Čia visi mokėsit daryti kiek sudėtingesnius medienos darbus. Tarkime, buvo mokomasi pagaminti įvairius baldus. Kokį nors stalelį, tvirtą kėdę. Buvo tokių, kurie sakė, kad jiems gaminti stalą yra lengviau negu tuos dalykus, kuriuos prieš tai gamino mažųjų grupėje.
Meistrų komanda
Mediena kvepėjo ir meistrų grupėje. Čia į susitikimus arba į darbelių pristatymus susirinkdavo ir jaunesnių grupių vaikai, kad pamatytų, ko galima padaryti, kad gautų daugiau įkvėpimo. Čia buvo visiška laisvė ir meistrai gamino, ką norėjo. Vieni dirbo su labai dideliais bei sudėtingais baldais, kitiems patiko dirbti su paprastesniais dalykais: mediniais žaislais, labai gražiomis medinėmis dėžutėmis, skulptūrėlėmis. Vieni gamino funkcionalius daiktus, kiti darė papuošalus, dekoratyvius objektus. Kiekvienas turėjo savo savitą stilių, braižą. Šie užsiėmimai suartino žmones.
iš tikrųjų kol vaikai maži reikia jiems leisti išbandyti kuo daugiau veiklų, galbūt anksti atras savo svajonių profesiją. Mano vaikas gavo dovanų traktoriuką, panašų kaip čia – https://www.jubana.lt/zaislai tai viskas, važinėja su juo šiltnamyje, sakė tikrai bus ūkininkas :D ir ką negali žinoti, gal tikrai užaugęs sieks šios profesijos.